- degulys
- degulỹs sm. (3b) 1. nuodėgulis: Paėmęs dẽgulį, uždegė trobelę BM373. Jis nusinešė porą degulių ir susikūrė ugnį Rdž. Šaudykles savo iš degulių padarė BaPs7,14. 2. ppr. pl. bot. rūdis, kūlė (Ustilago): Juodi grūdai kaip miltai varpoj vadinas degulỹs J. Į dẽgulius išėjo pūrai, kviečiai šįmet J. 3. ppr. pl. bot. toks parazitinis grybas, deglius (Colletotrichum): Agurkų deguliai (C. lagenarium) rš. Deguliai pažeidžia serbentų ir agrastų lapus rš. Raudonieji dobilai serga vadinamaisiais deguliais rš.
Dictionary of the Lithuanian Language.